V. Uspaskichas: Nesvarbu, kad pavogė – svarbu, kad atsistatydina? Arba šią savaitę mačiau, kaip miršta valstybė 2016-05-14

Teksto dydis: mažinti | didinti

Nesu šventas ir nesu tiek svarus, kad galėčiau smerkti Eligijų Masiulį. Niekada neturėjau „kiaulės akių“.
Esu ramus, kad į partiją atnešiau savo pinigų daug daugiau nei gavau į ją paramos, o valstybei uždirbau ir įnešiau į Lietuvos ūkį šimtus milijonų eurų, todėl mano sąžinė rami. Tikrai dirbau žmonėms ir Lietuvai, nes tai atsispindi visuose mano iniciatyva teiktuose įstatymo projektuose. Gal buvau aplaidus ir nesugebėjau prižiūrėti buhalterio darbo, nes tuo metu pagal įstatymus, paramos kiekis partijoms nebuvo ribojamas, tik reikėdavo tinkamai įforminti.

Visko galima buvo tikėtis iš šios savaitės įvykio, susijusio su kyšiu liberalams, bet kad visi choru pradės laidoti savo valstybę, gimtinę, tėvynę dar būnant jai gyvai – tikrai nesitikėjau. Visi. Nuo Prezidentės iki paprasto piliečio turinčio galimybę prieiti prie mikrofono ar TV kameros kalbėjo beveik tą patį, arba paprasčiau sakant, ėmė kastuvą ir parklupdytą, bet dar gyvą valstybę užkasinėjo.

Prezidentė savu laiku smerkusi visus iš eilės, o mano nuosprendžio skelbimo metu, net nesulaukusi jo skelbimo pabaigos, vos išgirdus pirmą dalį, spėjo pasmerkti net teisėjus už tokį nuosprendį. Jau nekalbant apie man perkvalifikuotą bylą iš piniginės baudos į laisvės atėmimą likus 3 dienoms iki rinkimų. Arba V. Landsbergio pasisakymas apie teismą: „teismas nekvalifikuotas, nekompetentingas, teismas vykdantis politinį užsakymą, teismas korumpuotas – nupirktas“. Jam už tai ordinas, man už pagrįstą teismo kritiką – byla ir bausmė. Liberalų kyšininkavimo įkarštyje abu jie nusišalino nuo bet kokių komentarų, lyg nieko nebūtų įvykę.

Socialdemokratai su premjeru A. Butkevičiumi priešakyje, A. Sysas ir kiti, liberalų kyšininkavimo istoriją beveik pavadino šou ir ne visai rimtą. Nors mano atveju, kai man dar nebuvo pareikšti jokie įtarimai, reikalavo atsistatydinti iš partijos pirmininko posto.

Konservatoriai su A. Kubiliumi priešakyje ir partijos pirmininku jaunuoju G. Landsbergiu, išreiškia visišką pasitikėjimą į kyšininkavimą įklimpusiems liberalams, ir sveikina E. Masiulį, ir ragina mokytis iš jų modernios politikos.

Politologai ir komentatoriai, kaip sporto varžybose kas greičiau, irgi sveikino jo poelgį, ir taip pat ragino iš jų mokytis kitiems šiuolaikiniams politikams. Na, o patys liberalai – akrobatai, taip sukosi, kaip tikrame cirke, šitą kyšininkavimo istoriją pristatydami kaip ypač modernų politinį įvykį, iš kurio turi dabar mokytis visi kiti politikai, o ypač jauni. Jie visi palaiko E. Masiulį, myli jį, sveikina, linki jam sėkmės, lyg Eligijus būtų prisijungęs prie tarptautinės komandos, kuri dabar ruošiasi skristi į Marsą. Nors visi puikiai žino, kam tie pinigai buvo skirti, bet padarys viską, kad apsaugotų nuo to partiją ir save.

Mielieji!!! Jūs visi, pradedant nuo Prezidentės, šią savaitę, taikant net ne dvigubus, o šimtus kartų skirtingus standartus užkasinėjote savo tėvynę.

Pasirodo, nesvarbu, kad pavogė, svarbu, kad atsistatydino.

Nes jis labai sąžiningas, principingas, bėda, kad sučiupo – juk toks sąžiningas. Daugiau net nesinori nieko komentuoti. Jei ir toliau egzistuos tik protekcionizmas, melas, dvigubi standartai ir lygesniems už lygius – pabaigos valstybes laukti ilgai nereikės. Savo pagarbą jaunai, nepriklausomai valstybei ir jos žmonėms rodžiau savo poelgiais.

Nes ne E. Masiulis, kaip skelbiama, pirmas Lietuvos istorijoje pasitraukia iš visų pareigų, o būtent aš, ir už daug smulkesnį galimą nusižengimą, kuris nepasitvirtino iki dabar: interesų konfliktą viršijant savo įgaliojimus, apie kurį 2005 m birželio mėnesį paskelbė Vyriausioji etikos komisija (VRK).

Tai sužinojau būdamas ministru, grupės vadovu komandiruotėje, Pasauliniame ekonominiame forume, per 5 minutes parašiau pareiškimą VRK, Vyriausybės vadovui A. Brazauskui, Seimo pirmininkui A. Paulauskui ir pasitraukiau iš visų pareigų: ministro ir Seimo nario, nes tikrai galvojau, kad šiuolaikinis, civilizuotos valstybės politikas taip turi elgtis, nors iki rinkimų dar buvo likę ne 4 mėnesiai kaip dabar, o 3,5 metų.

2006 m. gegužės mėnesį, nebūnant jokiu įtariamuoju partijos byloje, nes jie man buvo pareikšti tik vasarą, atsistatydinau iš pa ios populiariausios partijos tuo metu Lietuvoje pirmininko posto. Net pats grįžau į Lietuvą, pranešęs teisėsaugai datą ir skrydžio laiką. Iki rinkimų buvo likę dar daugiau nei vieneri metai. Neturėjau jokių mandatų, pareigų ir imunitetų. Tuomet jau buvo galima buvo laisvai užbaigti tą buhalterijos bylą, bet matyt valdžios norai buvo kiti.

Eligijau, nesiruošiu tavęs niekaip vertinti ir smerkti, nes neturiu tam teisės, tuo labiau tavo padėtis ir taip nepavydėtina. Sakau tai be jokio sarkazmo, nors žinau šiek tiek daugiau apie tave nei skelbiama žiniasklaidoje. Nes ir Prezidentė tavo ministravimo metais privačiuose pokalbiuose kalbėjo, kad esi pats korumpuotiškiausiais ministras. Matyt operatyvinių žinių turėjo nemažai. Nors dėl manęs tu draskei savo akis ne vieną kartą, bet pasirodo jos pas tave patį buvo labai jau „kiauliškos“.

Šiandien mano filosofija kitokia: ne smerkti, o padėti. Tad kviečiu tave į savo geriausią pirtį pasaulyje: išvanosiu, išmokysiu, kaip reikia atsiklaupti prieš tiesą, sąžinę ir Dievą, ir tai tikrai padės. Nes pats taip darau.

Rinkimai 2015

ALDE