Europos Parlamento narys, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas prognozuoja, kad Lietuva jau 2011 metų pabaigoje arba 2012-ųjų viduryje gali būti nemoki. Jis apgailestauja, kad Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, užuot tinkamai pasinaudojusi ekonominiais svertais ir užsidirbusi šaliai pinigų, prakalbo apie pensinio amžiaus ilginimą. Politikas taip pat mano, kad po 15-18 metų Lietuvoje gali nebelikti ir kvalifikuotos, ir nekvalifikuotos darbo jėgos, nes jaunimas emigruos. “Tai, sakyčiau, tiksinti bomba, kuri gali sprogti ateityje”, – sakė V. Uspaskichas interviu Eltos žurnalistei Jadvygai Bieliavskai.

- Prieš metus, pernai birželį, buvote išrinktas Europos Parlamento nariu. Kokie Jums buvo šie pirmieji europarlamentaro kadencijos metai?

- Tai buvo naujas iššūkis, naujas patyrimas, naujas darbas. Tai gyvenimas tarp Vilniaus, Briuselio ir Strasbūro. Metai, mano vertinimu, buvo intensyvūs, darbštūs ir sėkmingi, nes pavyko nemažai nuveikti, įsigilinti į ES šalių patirtį, pasižiūrėti į Lietuvos problemas iš šono. Bandžiau atkreipti dėmesį į mūsų Vyriausybės daromas klaidas, kurios gali labai apsunkinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Iš Europos Parlamento tribūnos teko kalbėti ir apie žmogaus teisių pažeidimus ES, energetikos problemas, nedarbo įveikimą, stichinių nelaimių prevenciją.

- Esate išsakęs susirūpinimą dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų Europos Sąjungos viduje. Netgi perspėjote, kad ES gali ištikti patikimumo krizė, jei ji nesiims jokių priemonių sumažinti atotrūkį tarp savo kilmingų tikslų ir veiksmų, kurių imasi žmogaus teisių srityje. Kokios galimos žmogaus teisių pažeidimo grėsmės leido daryti tokias išvadas?

- Manau, kad ES gali prarasti galimybę būti autoritetinga bendrija ginant žmogaus teises, nes pačioje jos viduje yra daug pažeidimų, į kuriuos, deja, nekreipiama dėmesio. Jeigu nors vienas žmogaus teisių pažeidimas Europos viduje yra paliktas be dėmesio ir nesulaukė atsako, vadinasi, neturime moralinės teisės pamokslauti kitiems, tai yra trečiosioms šalims.

Su Darbo partija susijusi byla privertė mane daugiau domėtis žmogaus teisių pažeidimais. Manau, kad ši patirtis leis daugiau padėti Lietuvos žmonėms ieškoti teisybės.

Pernai Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre iš 9 išnagrinėtų bylų iš Lietuvos 8 bylose nustatyta procedūrų pažeidimų. Ką tai reiškia? Vadinasi, nebuvo suteikta galimybė apsiginti žmogui kaip priklauso civilizuotoje, teisinėje, demokratinėje valstybėje.

Beje, ateityje paraginsiu Europos Parlamentą pasidomėti, kaip pas mus, Lietuvoje, pažeidinėjamos procedūros teismuose, prokuratūroje ir kitose institucijose.

Manyčiau, kad reikia netgi surengti referendumą dėl teisėjų kompetencijos. Manau, kad teisėjai turi būti diskvalifikuojami, žeminami pareigose, jeigu jų sprendimas būna užginčytas Aukščiausiajame Teisme ar Europos žmogaus teisių teisme.

Sutikčiau su oponentais, kurie sako, kad neįmanoma pasverti teisėjo priimto sprendimo. Tačiau aš kalbu ne apie sprendimo turinį, o apie procedūrų pažeidimą. Jeigu įtariamajam priklauso advokatas – jis turi būti, jeigu turi būti suteikta galimybė susipažinti su kažkokia byla – jam turi būti tai suteikta. Jeigu finansinėse ir ekonominėse bylose reikalingas nepriklausomas auditas – tai turi būti padaryta. Jeigu įtariamasis arba kaltinamasis prašo, kad teismas būtų atviras, nes nėra ko slėpti, teismas turi būti atviras. Jeigu įtariamasis arba liudytojas dėl vienos ar kitos priežasties prašo apklausti kitos valstybės teritorijoje, tai turi būti paisoma, nes taip reikalauja Europos Konvencija. Jeigu mūsų įstatymai draudžia platinti ikiteisminę medžiagą, to turi būti laikomasi.

Procedūros yra aiškiai nurodytos įstatymuose, ir jų reikia laikytis, tuo labiau teisėjams, o ne bandyti visais įmanomais būdais jas apeiti.

Neatmetu galimybės, jog Darbo partija ateityje mėgins organizuoti referendumą, kad teisėjai, pažeidinėjantys teismo procesą, būtų diskvalifikuoti. Ketinu paruošti nemažai teisės aktų projektų, kaip pagerinti žmogaus teisių gynimą pačiame Europos Parlamente.

Tačiau tai norėčiau įgyvendinti ateityje, kai vienaip ar kitaip pasibaigs mano neliečiamybės klausimo svarstymas Europos Parlamente. Nenorėčiau, kad tuo būtų spekuliuojama ir vertinama, kad aš taip sprendžiu savo asmeninius klausimus.

- Iš Europos Parlamento tribūnos siūlėte kurti jaunimo strategijas, raginote pagerinti jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes. Kokį kovos su nedarbu receptą galite išrašyti Lietuvai?

- Ekonomikos nuosmukis visoje Europos Sąjungoje sukėlė didžiulį nedarbo padidėjimą. Itin skaudžiai nuo to nukentėjo jaunimas – šiandien daugiau nei 5,5 mln. Europos jaunimo (21,4 proc.) iki 25 metų yra bedarbiai.

Lietuvoje šis skaičius dar didesnis – vos ne kas trečias jaunas žmogus neturi darbo. Dėl nedarbo jauni žmonės išvažiuoja iš Lietuvos. Vadinasi, po 15-18 metų neturėsime ir kvalifikuotos, ir nekvalifikuotos darbo jėgos. Tai, sakyčiau, tiksinti bomba, kuri gali sprogti ateityje. Vyriausybė neturi jokios strategijos ir negalvoja apie tai, kad po 10-20 metų neturėsime visos kartos žmonių. Vadinasi, nebus kam maitinti pensininkų ir išlaikyti valstybę.

EP sakiau, kad Europos Sąjungos narės turėtų sukurti strategijas, kaip išlaikyti jaunimą savo šalyse.

- Kaip vertinate Europos Komisijos siūlymą ilginti pensinį amžių ir Lietuvos valdžios ketinimus įteisinti 65 metų pensinį amžių?

- Darbo partija tam nepritars, nes matome, kad Vyriausybė net 20 proc. neišnaudoja ekonominių svertų, kad pagyvintų ekonomiką, kad valstybė uždirbtų ir užtikrintų pensininkų socialines garantijas.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nesugeba to padaryti, nes neturi pajamų, o pajamų nėra todėl, kad Vyriausybė neišmano ekonomikos ir rinkos dėsnių. Taigi susidaro toks užburtas ratas, iš kurio neturima išėjimo strategijos. Jeigu tinkamai veiktų ekonominiai svertai, jeigu būtų sukurtos konkurencinės sąlygos su kaimyninėmis šalimis, manau, kad turėtume šansų netgi sutrumpinti pensinį amžių.

Po 1945 metų Lietuvoje pradėjo didėti gimstamumas. Kai kuriais metais yra gimę 10-12 kartų daugiau žmonių negu karo metais. Dabar ši karta, gimusi po Antrojo pasaulinio karo, turi išeiti į pensiją. Iš tikrųjų įtampa šitoje srityje yra didelė ir galima pateisinti Vyriausybę. Bet kodėl ji ieško priemonių tik pailginti pensinį amžių, o neieško būdų, kaip uždirbti pinigų? Todėl, manau, kad ketinimai ilginti pensinį amžių yra nepagrįsti.

- Dar 2007 metų rudenį perspėjote apie artėjančią pasaulinę ekonominę krizę. Taip pat 2008 metų pabaigoje ir 2009 pradžioje prognozavote, kad Lietuva gali bankrutuoti. Kada, Jūsų nuomone, Lietuva išsikapstys iš krizės?

- Vertinant tai, kaip šiandien tvarkosi mūsų Vyriausybė, manau, kad Lietuva bus nemoki jau 2011 metų pabaigoje arba 2012-ųjų viduryje. Šalis gali atsidurti ant bankroto slenksčio. Tai gali atsitikti dėl to, kad Lietuva negalės normaliai aptarnauti kredito. Visas prognozuojamas BVP augimas praktiškai bus “suvalgytas” papildomam kreditui ir jo aptarnavimui. Šiais metais prognozuojame apie 1,6 proc. BVP augimą, kai kreditas siekia apie 8-9 milijardus litų. Taigi kreditinis valstybės įsiskolinimas auga tris kartus greičiau negu BVP.

Turi būti priimti sprendimai, kuriais būtų kuriama ekonomika, generuojamas verslas. Manyčiau, kad pasiekus dugną per 10 metų galėtume išbristi iš krizės.

- Prieš metus Lietuva išsirinko naują Prezidentę. Kaip vertinate Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos pirmuosius metus?

- Jos retorika yra gera, graži, aiški ir, svarbiausia, suprantama žmogui. Bet retorika nepamaitinsi žmonių, retorika neišspręsi problemos. Po retorikos iš karto turi būti rezultatas, reikalavimas tų rezultatų, tačiau to ir pasigendame. Manau, kad tai yra pagrindinė D. Grybauskaitės prezidentavimo problema. Aišku, tai galima iš dalies nurašyti, nes tai yra pirmi jos prezidentavimo metai. Tikiuosi, kad kitais metais šalies vadovė turės daugiau pasiekimų rezultatų prasme.

Bet ekonomikos, finansų srityse mūsų Prezidentė yra nebloga specialistė, ir turi suvokti, kur eina valstybė. Ji turi priversti Vyriausybę dirbti, nes priešingu atveju valstybė bus nemoki. Tada jau tikrai bus per vėlu paleisti ir Seimą, ir Vyriausybę.

- Po pirmųjų metų darbo Europos Parlamente kaip jaučiatės Briuselio koridoriuose?

- Jaučiuosi labai gerai, jokių problemų neturiu. Koridoriai Briuselyje didesni negu Seime, bet darbas beveik tas pats. Aš kaip iniciatyvus žmogus visą laiką atrandu darbų. Aišku, gali ir nedirbti, bet tai ne mano charakteriui, tai ne mano stilius. Beje, aš nepraleidžiu nė vieno plenarinio posėdžio.

- Ar brangu Jums gyventi Briuselyje?

- Turint mintyje mano europarlamentaro atlyginimą, galiu pasakyti, kad nereikia skųstis. Be to, mums suteikiama galimybė išlaikyti asistentus ir biurą.

Aš nusipirkau butą Briuselyje. Už tą lygį, kurį susikūriau, už buto nuomą man reikėtų mokėti apie 2-2,5 tūkst. eurų per mėnesį. Tuo tarpu nuosavo buto išlaikymas Briuselyje man kainuoja vasaros metu apie 150 eurų, o žiemą – apie 250 eurų per mėnesį. Manau, kad per 5 metų kadenciją tas butas iš dalies turėtų atsipirkti.

- Kaip planuojate praleisti vasaros atostogas?

- Europos Parlamento nariai, kaip ir parlamentarai, neturi atostogų, nes mūsų darbo diena neribojama, nenormuojama. Tačiau plenariniai posėdžiai nebus rengiami nuo liepos 15 d. iki maždaug rugsėjo 2 d. Bet jau nuo rugpjūčio 25 d. ketinu būti Briuselyje, nes numatyti posėdžiai komisijose ir grupėse, mano inicijuoti susitikimai.

Šią vasarą tradiciškai apsilankysiu pas mamą savo gimtinėje Rusijoje, porą savaičių ketinu ilsėtis Palangoje. Beje, man patinka Palanga ir aš niekada vasarą nekeisiu Palangos į jokį kitą kurortą. Į šiltuosius kraštus reikia važiuoti rudenį, žiemą, bet ne vasarą. Vasarai Palanga man – idealiausias poilsis.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jadvyga Bieliavska.
Vilnius, liepos 15 d. (ELTA).