2007 metų lapkritis. Darbo partija rengiasi suvažiavimui. Vyksta partijos tarybos posėdis. Tikslinama suvažiavimo darbotvarkė, kalbama apie politinę ir ekonominę padėtį mūsų valstybėje. Pranešėjų lūpomis pasidžiaugta, kad kyla ekonomika, didėja nekilnojamojo turto kainos.

Žodis suteikiamas Darbo partijos įkūrėjui Viktorui USPASKICH. Apibūdindamas valstybės ekonominę padėtį, V.Uspaskich pasakė, kad sklando gandai, jog jis pardavinėja savo turtą ir verslą ir ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos. V. Uspaskich paaiškino, dėl kokių priežąsčių “Vikondoje” vyksta restruktūrizacija ir reorganizacija, kodėl vieni objektai parduodami, o kiti stiprinami. Tikroji permainų “Vikondoje” priežąstis – galima pasaulinė krizė. JAV užstrigo hipoteka, o tai gali būti rimta pradžia didžiajai pasaulio krizei.

V.Uspaskich kalbėjo: „ – Kodėl atkreipiau dėmesį į hipoteką? Todėl, kad 1929 metų pasaulinė ekonomikos krizė prasidėjo taip pat nuo JAV užstrigusios hipotekos. Kodėl svarbu į tai atkreipti dėmesį? JAV hipoteka naudojasi 95 % Amerikos žmonių. Lietuvoje pagal statistiką 2006 metais ja naudojosi tik daugiau kaip 3 procentai šalies gyventojų, Rusijoje – 1,2 proc.

1929 metais, Amerikoje užstrigus hipotekos programai, pradėjo žlugti bankai. Paskui save jie patempė daugumą investicinių bankų, kuriuose labai daug finansinių aktyvų buvo iš Europos ir viso pasaulio. 1932 m. Amerikos ekonomika pasiekė dugną. Maždaug po 3 metų ji pradėjo atsigauti, bet tik 1954 m. atsistatė 1930-ųjų metų kainos. Užtruko net 22 metai, kol atsistatė visa ekonomika ir buvo pasiektas 1930 metų lygis.

Šiandien JAV hipotekos užstrigimas gali išprovokuoti ne mažesnę kaip 1930-ųjų metų krizę. Esu įsitikinęs, kad šita krizė iš visų Europos Sąjungos valstybių daugiausiai palies Lietuvą ir Latviją. Rytų kaimynė Rusija kentės trumpai.

Kodėl aš taip galvoju? Latvijoje mažai išvystyta pramonė, daugiausia užsiimama nekilnojamu turtu ir bankininkyste. O Latvijos bankininkystės sistema yra gana trapi. Jie pritraukinėja dažniausiai neaiškų kapitalą ir dalina gana rizikingus kreditus.

Rusija kentės trumpai todėl, kad ji turi gamtinius išteklius. Čia gali laikinai žlugti bankai, kristi didelių kompanijų akcijų kainos, bet fiziškai įmonės nukentės mažiau. Rusija ir toliau išgaus naftą, dujas, įvairius mineralus, medieną, geležies rūdą, spalvotuosius metalus, kurių poreikis trumpam sumažės susitraukus pasaulinei ekonomikai, bet jų vartojimas vis tiek išliks pakankamai didelis.

Kodėl aš prognozuoju didelį nuosmukį Lietuvoje, nors pati Lietuvos bankinė sistema nežlugs ir bus gana stipri? Todėl, kad Lietuvos bankinė sistema po jos žlugimo 1995-1996 m. buvo padaryta konservatyvia bankininkystės sistema. Taigi šitą krizę pati Lietuvos bankų sistema atlaikys nesunkiai. Bet kreditavimas verslui sumažės, sąlygos pasunkės.

Verslui bus sunku. Pirmiausia – dėl mūsų nepagrįstos socialinės politikos: pensijų išmokos, pašalpos, kitos privilegijos buvo dalijamos ne pagal mūsų ekonomiką. Taigi buvo užsiiminėta populistiniais sprendimais “Aš dabar geras, o kas bus paskui – man nusispjaut”.

Antra, dėl valdžios pagalba monopolizuotos rinkos ir sunkiai modernizuojamų gamybos išteklių. To pasekoje įmonių vadovai neturi galimybių didinti atlyginimų savo darbuotojams. Specialistai išvažiuoja į užsienį. Aš pats, būdamas keleto įmonių savininku, galiu patvirtinti, kad specialistų trūkumas jau yra jaučiamas.

Na, aišku sunku ir dėl to, kad baugina nežinomybė. Kilus bent menkiausiai kibirkštėlei, A. Brazauskas sako: ” jei taip-aš pasitrauksiu”. Tai reiškia, kad bet kada galimi nenumatyti kardinalūs pokyčiai.

Atsimenu vieną pokalbį 2005 metais, kai buvau ūkio ministru. Pokalbyje dalyvavo Seimo pirmininkas A. Paulauskas, krašto apsaugos ministras G. Kirkilas, bei J. Bernatonis. Aš tada garsiai išreiškiau savo mintį, kuri man, matyt, ateityje nemažai kainavo: „ Mes turime rimtai pakalbėti su premjeru Algirdu Brazausku, nes jo pasiruošimas išeiti į pensiją gali brangiai kainuoti mūsų valstybei”. Solidžioje demokratinėje ir teisinėje valstybėje visuomenė turi žinoti pagrindinių šalies vadovų planus nors metams į priekį. Negalima laikyti visą valstybę savo įkaite.

Tiesiog kaip pavyzdį galiu pateikti buvusį Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovą Tony Blair’ą. Jis šiek tiek daugiau nei prieš metus pranešė, kad ketina pasitraukti iš premjero posto ir politinės veiklos. Net buvo numatyti keli kandidatai į šį postą, kurie galėjo neskubėdami pagalvoti apie savo galimą komandą. Galų gale, atėjus numatytam metui, beveik prie pietų stalo įvyko sklandus valdžios pasikeitimas, nesudrebinęs valstybės.

Aš neturiu nieko asmeniškai prieš A. Brazauską, atvirkščiai, sakiau, kad mes galime palydėti jį karališkai, su gėlėmis, bet mes turime tiksliai žinoti, kada tai bus ir kas bus kitas. Taip pat turim priversti A. Brazauską susimąstyti apie nepagrįstas socialines išmokas ir apsunkintas smulkaus ir vidutinio verslo sąlygas.

Taip pat pasaulinė krizė išryškins mūsų rinkos monopolizavimą. Nekalbu vien tik apie mažmeninę prekybą, kalbu apie visą energetiką – dujas, elektrą, šilumą, vandentiekį, geležinkelį, ir, be abejo, apie mažmeninę prekybą.

Jau šiandien verslas neturi jokio pasirinkimo teikiant produktus ir paslaugas. Krizės metu tų galimybių sumažės dar daugiau. Ko gero, aš pirmas šiandien prognozuoju, kad labai stipriai sprogs nekilnojamojo turto kainų burbulas.

Šiandien, kai auga nekilnojamo turto kainos, o Uspaskich parduoda savo turtą, visi galvoja, kad Uspaskich ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos. Sunku yra įtikinti, kad Uspaskich ir “Vikondos” kompanijos grupės tik ruošiasi krizei.

Nekilnojamojo turto kainų burbulas sprogs ne tik dėl to, kad bankai dosniai kredituoja perkant nekilnojamąjį turtą, bet ir todėl, kad Lietuvoje šiandien didelė šešėlinė ekonomika. Ir šešėlinės ekonomikos atstovai stengiasi savo pinigus paslėpti nekilnojamame turte, ne tik juos legalizuoti, bet ir uždirbti. Tai sukelia nepagrįstai didelį nekilnojamojo turto kainų kilimą.

Štai dėl ko man norėjosi pasakyti apie artėjančią pasaulinę krizę. Todėl, kad jau girdžiu iš kai kurių partijos narių, jog Viktoras ketina išparduoti turtą ir išvažiuoti. Todėl griežtai pareiškiu, kad tai yra netiesa. Tai yra tik mano pasiruošimas ateinančiai krizei, iš kurios Lietuva kapstysis 10-15 metų. O štai dar didesnis įrodymas, kad niekur neketinu išvažiuoti: jau pradėjome investuoti 24 mln. litų į koncerno „Vikonda“ įmonių naujas gamybines linijas.“ Planuojama, kad naujos linijos pradės veikti 2008 metų pabaigoje.